Prikolas

Liepos 25d, maždaug 23:00. Išeinu į balkoną ir išgirstu vyrišką balsą kažkur toli. Rodos girdėtas ir artimas. Žinau, kad tai mano kaimynas, mano simpatukas ;D Pasiimu Ernį, jis pasiima šautuvą, ir išvarom į lauką, užrakinam duris.Tyliai, pritūpę slenkam link jų namo. Slepiamės už tujų. Sunkiai girdisi, tai nusprendžiam grįžti. Eidami link durų, aš garsiai pasvarstau, kas būtų, jei raktas įkristų į baseiną. Tuomet pajuokaudama išmetu į orą virš baseino ir nebepagaunu. Dar bandau gaudyt vandeny, bet beviltiška. Telefonų neturim. Tėvai grįš nakty. Ernis atsinešė kopėčias mažytes ir pasiekęs lempą nukreipė į baseiną. Jis žadėjo atrakinti spyną kitaip. Aš sakiau: lįsk vandenin. Bandžiau ištraukti su kotu, jis tik nugrimzdo. O vandeny tamsu kaip šiknoj. Ernis nusimeta drabužius ir neria. Ištraukia raktą. Šaunuolis, išsimaudė prieš miegą. ;D

Now you're gone

Tu atsiliepk, kur tu esi

Balti pečiai tylioj nakty

Ko pravirkai? Ko pravirkai?

Stovykla jė

Pastarąsias dienas (7-10d.) leidau stovykloje, Rečionyse. Užsirašiau į ten, kaip sakoma "ant durniaus" ir gal dėl to, kad niekad nesu buvus stovyklose. Važiavau ne viena - su manim geriausios draugės. Iš pradžių buvome devyniose, bet pamažu nykome. Antrą dieną mus paliko Danielė ir Žemyna. Pirmąjai užkilo temperatūra, antrąjai per prastos sąlygos. Trečios dieną išnyko Ieva B. - dėl kažkokių nerimtų priežąsčių.

Stovyklos išvakarės - planuojam, kad ką reikia pasiimti, apkalbam Rūtą. Planuojam įsidėti dantų pastos, želės, putų ir dar kitokių nesąmonių, kad turėtume ką naktį veikti ;D

1 diena - Atsikeliu anksti ryte - reik susidėti daiktus, pavalgyti ir išsimaudyti. Mama nuveža iki Rečionių. Vos išlipus pasilabinu su Ema. Mama apsimeta rūpestinga ir padeda nutempti lagaminą. Bevaisės pastangos buvo pastebėtos - kažkokie bernai jau žvengia ;D Pasiveju drauges, ieškom klasės kur apsistosim. Išsirenkam istorijos kabinetą ;D Įsikuriam. Pietum kotletai ir sriuba. Susirenkam salėje aptarti. Mūsų maždaug 50. Sudainuojam himną, išmokstam šūkį: Yra ir mano teisė gyventi ir būti sveikam ;D Išsitraukiam kokiose komandose būsim. Aš žaliųjų - su Ieva K., Juste K., ir Žemyna. Taipogi mūsų grupėj - Mantas (Švirkšmantas), Danas (Danielius), Julė ir kiti. Vadovas - Ramūnas. Mokytoja - kažkokia prasigėrusiu vedu ;D Išeinam į dieninį žygį : pirma reikia rasti lobį mokyklos teritorijoje. Velkamės labai lėtai. Turėjom net triskart apeit pastatą kad rastume. Mokytojos replika : O dieve su kokiais lopais man reikia dirbt ;D Išėjom iš Rečionių, saulė kepino, kelias dulkėjo. Ėjom be užsidegimo. Bet į vidurį - kai pradėjom krauti malkas (tokia buvo užduotis) sukilo ryžtas, viltis laimėti. Malkas sukrovėm geriausiai iš visų komandų. Jautėmės kieti ;D Gavom sausainių ir kompoto, pailsėjom ir ėjom toliau. Reikėjo ieškoti prie kryžių "puzlių". Mokytoja pasitaisė - sakė, kad mes jau nebe lopai, o šaunuoliai ;D Pagrindines užduotis atlikę ėjom link "namų", darydami tas nelb svarbias užduotis - tinklo pynimą, ženklo nupiešimą ir t.t. Mes (aš,ieva k,juste,zeme,agne,ieva-tokia išskirtinė) atsiskyrėm nuo grupės, t.y. paskubėjom, ėjom prieky grupės. Pradėjo veikti kompotas arba mes tik jį apkaltinom: darėsi taip linksma, žvengėm iš bet ko (kambarius vadinom šachtom). Et, garsusis kompotas matyt buvo su laipsniais ;D Danas bėgo krosiuką - nuo mūsų grupelės iki didžiosios ir atvirkščiai. Jis derino prie Ievos - net gėlių priskynė ;D O Mantas (Švirkšmantas) visą kelią ėdė sausainius ;D Taigi, parėjom treti iš keturių komandų. Dar pynėm (aš,ieva k,juste,danas) tinklą iš šakelių. Pasirodo Danas lanko tautinius šokius ;D Pavalgę vakarienės - kūgelio (nekenčiu,bet teko) vėl susirinkom į salę aptarti. Man teko ekspromtu suvaidint rūkalę - išėjo visai neblogai, daug kas žvengė. Nors ištikrųjų aš niekad nerūkius - nė vienos cigaretės ar kaljano ;D Po visko ėjo krikštynos. Brr.. Markeriais išpaišyti veidai buvo nieko kas ėjo po to: organizatoriai kibirais (juose kažkoks žiauriai dvokiantis skystis - miltai su vandeniu ar kas) laistė mus. Man skilo biškutis. O vat Augustė buvo apipilta visa - ją net pykino nuo kvapo ;D Tuomet pradėjo mėtytis kiaušiniais. Bėgom padusę nuo jų. Atradom tokį inkstinktą kaip bėgimas kur akys mato, tik ne į priešus. Žemynai ant galvos pataikė kiaušinį - tiesiai į dešimtuką. Ta pradėjo segiotis plaukus ir žiūrėt kaip gražiau ji atrodo - su sukeltais plaukais ar ne ;DD Va iš to lūžau. Ji dar vėlė plaukus, kad pūsčiau atrodytų kaip ji mėgsta ;D Tuomet mus surišo su partneriu, už kojų. Aš su Ievute bėgau ieškoti lapelio. Bet nesuradom, tad teko pati žiauriausia dalis - iš vandenio su priedais panašiais kaip dešra, fairy reikėjo ištraukti su burna obuolį. Aš išsisukau - slapta paėmiau su ranka ;D Žinoma pasifotkinom po visko. Po to skubėjom į dušus - šiltas vanduo tik iki 11h. Eilės didžiulės. Aš į patį galą buvau. Ėjom po dvi, kad greičiau būtų. Maudymasi susipažinau su Akvile, nes kartu ėjom ;D Išėjau apsisupusi rankšluosčiu ir sustingau:"čia įterpiamas toks garsiukas kaip tariant "third". Kolidoriuje stovėjo daug bernų ;D Niekis. 11h vyko dienos aptarimas kiemelyje. Priminė realybės šou, kurį vesdavo V. Kernagis "Robinzonai". Kova dėl išlikimo. Tik mes rinkom lyderius ;D Tuomet laiką leidom klasėje su lankytojais ;D Galiausiai budėtojai pasirodžius gal 6 kartus, kritome į lovas.

2 diena - Rytas iškart prasidėjo nuo nuotykių. Atsikėlus atrodė, kaip sapnas, bet tai atsitiko ištikro: du bernai (Dovydas-liesas ir Gedas-blonde) sumaišė klases - įsigrūdo į mūsų. Vienas kažkuris gulė ant Ievutės, kitas šalia manęs ant lovos ;D "Ne tas skyrius" Ievutė pradėjo burnot ir jie išėjo. Kitas dalykas buvo, kad pražiopsojom rytinę mankštą. Pusryčių nevalgiau. Tolesnė programa buvo: atvažiavo A.Miškinis. Jis pravedė įdomią mankštą, su atpalaidavimo elementais. Pamokė kaip apsiginti. Pietų nevalgiau - kambary ėdžiau dešrikę, nes nelb mėgstu valgyklos maisto. Tuomet ėjom link Obelių, link Kurėnų. Mūsų laukė baidarės. Išplaukiau su Ievute. Lenktyniavom, buvom nuplaukę iki užeigos. Ant lieptelio sėdėjo du bernai. Vienas nugara, kitas priekiu. Tas pirmasis, buvo su juoda skrybėle, tamsia maike, plėšytais džinsais ir inkariukais. Akimirką pagalvojau, kad tai tu. Laukiau kol atsisuksi. Apgavystė.. ;D Grįžom šlapi. Rytis (arba kitaip siurblininkas) įvairavo į nendres ;D Sakė nori pasigrožėti gamta. Dar, kas surišta su siurblininku, tai, kad net nežinojau, kad jis bus šioj stovykloj. Neskaitant ne itin kokio (neplanuoto) pirmo susitikimo, jis mielas. Atplaukę į krantą sustojom į ratuką - mokėmės surasti savo energiją ir vaikščioti per stiklus. Pati pereiti pabijojau. Tęsiu toliau: grįžom į "viešbutį" - Žemyna ėmė krautis šmutkes (jai čia nepatinka), Danielei užkilo temperatūra. Taigi, išlydėjom jas abi namučio. Vakarienei buvo dešrelės, bet aš valgiau tik agurką ;D Laukė diskanas - šokiai. Šoko nedaug žmonių, bet taškėmės belenkaip. Pasirodo Danas ir Rytis moka šokt xD Reda nušoko nuo proto bešokdama ;D Likęs vakaras praėjo be nuotykių - su Butkum, Ramūnu, Erniu, Monika, Kriste, Ievutė, Auguste žaidėm Alias Party. Žiūrovais liko Justytė ir Ieva B. Prisižvengėm iki žemės. Net ėjo mūsų ramint budinčioji.

3 diena - Naktį miegojom kaip užmušti. Ryte anksti kėlėmės į mankštą, bet ir tai sugebėjom pavėluot ;D Tuomet buvo lenktynės kas greičiau į dušą ;D Bėgdama pralenkiau Rytį (tas irgi ant prabėgų), kaip tik pro duris. Gal jo džentelmeniškumas suveikė? ;D Pusryčiams valgiau konservuotus persikus xD Šią dieną buvo numatyta fizinis aktyvumas - estafetės, rungtynės. Bet mes, tinginės, likom klasėje, kaip sakant, tyliai nusiplovėm. Vis dėl to atėjo Elvė (viso šito dalyko vyriausioji vadovė - Elvyra) ir išsiuntė mus daryti plakatus palaikymui. Pasistengėm: išėjo trys plakatai - 1.: GO! (atrodė kaip 60, aš jį laikiau) 2. Ievutės kažkoks šūkis (dailiai) 3. Ievos B. irgi kažkokia skanduotė (bet esmė buvo kitkame: ant plakato užrašytos firmos, tik "padielkinės": tuna, adike, nice, DG - dūra gariūnskaja ir t.t). Na ką, pasidarę išėjom į aikštelę, apibėgom kaip debilės, nes ta rungtis buvo ką tik pasibaigusi ;D Nesvarbu. Palaikėm kitoj estafetėj. Buvo toks bairis: žvengiam iš tų firmų pavadinimų, o šalia stovi mergina su Adike kedais ;D Tai sakom mūsų rėmėjai šitos firmos - tipo mus rengia ;D Trūko tik Zigmo silkės, Utenos alaus ;D Kai atsibodo tie plakatai, kitoj jų pusėj užrašėm po skiemenį - MO - NI - KA! Kai pasibaigė 'dielas' su šituo, vėl sėdėjom klasėj. Pietums buvo balandėliai, neėjau. Po jų buvo laikas, skirtas poilsiui, kad išsimiegotume prieš naktinį žygį. Vakarienės pagaliau nuėjau, gal dėl to, kad buvau išalkus ar, kad buvo vištiena. Tai net pakartot ėmiau, kad kaip man nebūdinga ;D Vakaras tęsėsi lauka: A. Miškinis vedė paskaitą kaip vaikščioti per žarijas. Vėl pabijojau. Nuo čia prasidėjo linksmiausia dalis: iš pradžių smagiai paplepėjom klasėj (tokiom smagiom temom - pradedant šūdais (vulgaru,bet taip buvo) baigiant broliais); pradėjom ruoštis žygiui. Apranga, purškalas nuo erkių. Žinoma pasifotkinom. Atrodėm kaip kaimietės ir mums tai patiko. Mes nebuvom vienos iš tų "kaip mes atrodom" galvojančių. Metėm kietas: rėmai, povyza ir fizionomijos. Pasaulis tuomet buvo mūsų ;D Bent jau stovykla. Sukūrėm net šūkį: "Mūsų kolūkis jėga, nes Ernys jame yra" ;D
Maždaug be 20min 12h išėjom. Ėjau priekyje su Monika. Vėl "tipo verchės". Pirmas sunkumas buvo perėjimas per upelį. Batus sušlapom, bet nepasidavėm. Sekantis kuriozas buvo toks: turėjom eiti per dilgėlių takelį, o mus puldinėjo organizatoriai. Daug kas klykė ir buvo panašu į prastą siaubo filmą. Mane griebė už kojos, bet kadangi esu šaltų nervų, tai pakako tik pasispardyti. Vėliau darėm užduotis: valgėm batoną, gėrėm limonadą. Turėjom suvalgyti česnaką ir krienus, bet numetėm juos į šalį. Ėjom susikibę rankomis, retkarčiais turėjom paūkauti kaip pelėdos ar elgtis kaip beždžionės, staugti kaip vilkai ar tiesiog uždainuoti "stovykla jė" arba "O Butkau, Butkau, tu, beprotiškai gražus". Dar viena užduotis buvo nešti vienas kitą ant kupros. Mane nešė Kristina; vos nepasiklydom. Beveik visi takai buvo pliurzynė. Galų gale priėjom Kurėnų dvarą. Net žinodami, kad mus gąsdins oragnizatoriai, visvien peršikom. Ant durų radom raštelį "Nepažadinkite dvaro gyventojų". Įėjom susikabinę. Pirmas krūptelėjimas buvo tada, kai "kažkas" numetė dūžtantį daiktą. Kraupiai atrodė grindys - nusėtos tipo žmonių kaulais, rūbais ir rakandais. Kad nebūtų taip baisu, kuo garsiau dainavom: "Draugai, išsiskyrimo nebus. Nes mes kas rytą kai saulė pabus". Buvom kaip niekad vieningi. Per mūsų arijas, nesigirdėjo vieno iš siaubo elementų - niūniavimo. Dar vienas, ir pačiu baisiausiu tituluojamas atributas buvo persona, užsidėjusi juodą maišą ant galvos ir kaip paranojikė linguojanti pirmyn atgal. Viena mergina taip išsigando jos, kad net pribėgus pradėjo spardyti. Po siaubų dvaro laukė paskutinė užduotis. Kažkam lįsti į vandenį ir paimti lapelį. Herojumi tapo Rytis. Prisijungę prie kitų komandų grįžinėjom link stovyklos. Ačiū Dievui, ne per pliurzę, o autostradą. Taip baigėsi mūsų trasa - monotoniškai žingsniavom. Grįžom apie 3h ir griuvom į lovas. Aš dar pusę meliono suvalgiau.

4 diena - Atsikėlėm truputį vėliau. Ievutė man sako: "Nu tavęs iš miegų negalima žadint" Sakau: "O kas yra?" Ji visą istoriją papasakojo. Pasirodo naktį buvo atėjusios trys mergos, apsisupusios antklodėm. Atsisėdo ant lovos ir pradėjo linguot, kaip iš to dvaro. Aš,pasak Ievutės, pakirdau ir pradėjau rėkti ir keiktis. Maždaug:"Ką čia darot" su keiksmažodžių padažu. Iš pradžių tos merginos pamanė, kad "ant bairio". Bet aš vėl pradėjau rėkt ;D Ir esmė tame, kad aš nieko nepamenu. Gal čia Ievutei prisisapnavo, nes kitos nieko negirdėjo. Pusryčių atėjom pavėluotai. Suvalgiau sūrelį. Tuomet susidėjom "šmutkes", sutvarkėm klasę, nusifotografavom su R. Ordavičiene. Mudvi, su Kristina parvežė mano mama. Dar priešpat išvykstant, atėjo Danas prie manęs ir tokiom gailiom akytėm paklausė: "Jau išvarot? Taip anksti?" ;D Dar turėjo būti atsisveikinimo renginys, bet mes nusiplovėm nuo jo.

Tai vat. Užrašiau labiau sau, prisiminimams. Atsiprašau dėl klaidų ;]

Legendos nemiršta

Michael Jackson is dead. Bet jo legenda ne. Kažkur girdėjau, kad apie jį bus sukurtas filmas. Bet kodėl tokia pagarba tik po mirties? Kodėl tik po mirties daugelis pradėjo klausytis jo dainų ir tapo draugais? Kol mes turime tą žmogų, mes nepastebim jo. O kai staiga jo nebėra, visi jo pasigenda. Krč, nors rašau su ironija apie šiuos žmones, atrodo, pati esu jų dalis ;D
Ilsėkis ramybėje, Jackson'ai.

Išsaugoti

Jei galėčiau, užkonservuočiau džiaugsmą stiklainiuose. Ir išdalyčiau.
Sudėčiau liūdesį į butelį. Ir išmesčiau į jūrą. Lai plukdo tolyn, paskandina ar sudaužo į uolas.
Jei mokėčiau, užpildyčiau balionus taika. Ir paleisčiau jų tūkstančius kilti aukštyn.
Supakuočiau meilę į sandarią dėžutę ir padovanočiau ją tau.
Jei galėčiau, išsaugočiau tavo kvapą. Kad pasilikčiau jį sau.
Bet visa tai sustingsta tariamojoj nuosakoj. Kad kaip sustingusi Viduržemio jūros banga mažam buteliuke. Išsaugota akimirka. Prisiminimui.