Ideali pora

Tokių nebūna. Nors aš perfekcionistė, bet tobulybės buvimą engiu. Mes neeilinė pora. Ne, mes nedraugaujam. Ir nemanau, kad draugausim, mes to nesugebėtume. Jis mūsų ginčus vadina bendravimu. Geras požiūris, galima sakyti optimistiškas. Ką aš galiu padaryt, jei man tiesiogiai akis bado tavo rašybos klaidos? Suprantu dar, kad rašai be paukščiukų ir nosinių (pateisinu,nes pati taip rašau ;D), ir turbūt greitu metu interneto platybių oficialūs straipsniai aplenks šį malonumą, bet kaip gi man akių nedeginant žiūrėti į tavo konkrečias klaidas? O kur dar tavo nuotaikų kaitos ir arogantiškumo viršūnė su aštriu cinizmo prieskoniu.. Aš suprantu, kad ir aš ne saldainiukas: nepraleidžiant kandžių pastabų, įkyrumo (pokvailių klausimų apie aukščiausias materijas ir suvokimo esmes ;D), įskaitant (galima vartoti šį žodį??) mano nesveiko maisto maniją ir menišką betvarkiškumą. Mane žavi tavo šypsena, kas be ko, o tau patinka mano akcentas. Rodos, vienas be kito negalim, bet būdami kartu nuotaiką sugadinam. Koks ironijos pavyzdys,o gal net paradokso. Štai kaip mes idealiai sukurti viens kitam ;DD

:)

Hey hey hey. Man gera nuotaika, nors sekmadienis ir rytoj į mokyklą. Man 'pareina' kalėdinė nuotaika - jau turiu advento kalendorių ir skamba lady gagos christmas tree daina. Nors netradicinė, bet vistiek pakelia nuotaiką. Prasirgau penktadienį ir šeštadienį, o šiandien viskas jau ''norma''.

Kryžkelė

Ką pasirinkti? Ar toliau siekti pusės metų tikslo, ar gyventi viską pamiršus. Aš kantri, o pamiršti per sunku. Sekmadienio vakaras paaukotas svarstymams. Užsikūriau paklausius vienos, atrodo, visai nekaltos dainos.Pamokos nepaliestos,o visur siaučia gripas. Aš vis laikausi, neištverčiau būti viena susirgus. Citrinų sultys - mano dabartinis bendrakeleivis. Ir man atsibodo ruduo. Jis nebemielas ir atgrasus. Fiziškai noriu miego, bet žinau, kad akys šią naktį nelips.

I just wanna see your smile

15.19 Ieškojau kokių frazių apie šypsenas. Bet nė viena iš jų 'nelipo' tau. Nes tu turi išskirtinę šypseną ir užrašas 'skypei' turi būti 'special for you'. Nieko nėra geriau,nei matyti tave besijuokiantį. Norėčiau vis atsukti tą akimirką lyg kino juostelėje. Dar, dar, ir dar. Kad pasaulis,likęs už tavo lūpų borto, nebeegzistuotų.
21.00 Your smile is bitch. Kaip greitai viskas keičiasi. Man reikia karštos vonios, 'kad prisiminčiau kas esu ir kuo noriu būti'. Jei čia nepabaiga, tuomet tai tik siena ar kalnas. Aš pakasu viltį tvirtai žinodama, kad ji kažkada sudygs.

Nebedžiugina

1.Mikė Pukuotukas ateina į parduotuve ir nori gražinti rožinį balionėlį, gauta gimimo dieną. Pardavėja klausia: „O ką, negražus?“ „Gražus“, – atsako Mikė. „Tai gal spalva negera?“ „Ir spalva gera...“ – sako meškiukas. „Tai ką, gal neskrenda?“ – nesupranta pardavėja. „Kad ir skrenda...“ – aiškina Pukuotukas. „Tai kas yra?“ – remia meškiuką prie sienos pardavėja. „Na, nedžiugina ir tiek...“ – atsidūsta Pukuotukas.
Tik gaila, kad žmogaus nepriduosi į parduotuvę, o tiksliau nesugrąžinsi į ląstelę turinčią 1n chromosomų. Negražiai pasakiau, bet taip jau būna.
2.Antra šio vakaro tema - mano telefonas, dalis mano gyvenimo. Su juo atsikeliu, su juo ir užmiegu. Ištikimiausias draugas. Būtis - mano kišenėse ar po pagalve. Būna, susipykstu, numetu tolyn ir šnypščiu kaip gyvatė iš tolo žiūrėdama. O kartais į jį žiūriu, kaip į kitos spalvos žmogų, svetimą nepažįstamąjį. Būna, jo egzistencija sukelia šypseną ir daug kitų likusių emocijų.
3.Horoskopai nemeluotų. Man žada šuolį lyg panteros.
4.Valgau saldainį. Velniškai saldų. Galvoju, kad turėtų padėt netiesiogine prasme mano kritinės būklės širdžiai, bet anaip tol. Galbūt padės karšto šokolado puodelis ant sofos su knyga. Deja, geros kol kas neturiu. Teks pasitenkinti kokiu filmu. Bet jei atsirastum tu, nebereikėtų nieko. Tavo būties užtektų mano širdžiai pataisyti.
5.''Man reikia gryno oro. Kad prablaivėtų galva ir prisimintum kas esi. Ir kuo nori būti.'' Gossip girl. Viskuo tuo pasakyta. Mane tai užburia. Įsijaučiu per giliai. "Ar galiu paprasčiausiai pasėdėti šalia?'' Leisk nuimt kabutes.

N

Nieko
Nieką
Nieke
Niekas
Niekuo
Niekam
Niekados

Prasminga visgi ;D Būna, kad galvoj minčių tiek daug,bet nėra ką pasakyti.

siela pajuto, ką turėjo pasakyti, ir pasakė

Jei galėčiau, išburčiau tau sniegą,
Apdovanočiau lubas žvaigždėm.
O lango šerkšne ar kavos putose
Lūpomis rašyčiau 'myliu'.

Jei būčiau sniegas,
Žaisčiau tavo plaukuose,
Liūliuočiau blakstienas
Ir ištirpčiau ant lūpų.
Nieks nesužinotų,
Kad mes bučiavomės

Tekstinis pranešimas to:.?

Kai aš pasakau 'bloga diena', aš noriu, kad paklaustum 'kodėl?'. Nesvarbu, kad nesiklausysi, tiesiog leisk išsipasakot.

nes nėra nes

1.Aš bijau įsimylėti. Bijau, kad tapsi tobulu be savo trijų nesėkmių. Kad vėl įsigysiu rožinius akinius, nors jie trumpam suteikia džiaugsmą.
2.Pamirštu jį. Tas 24/7 baigia praeiti. Kas toliau? Aš nebelaukiu tavo žinučių, kaip ankščiau.
3.Mano lubos naktį šviečia. Ten gyvena delfinai. Dažnai mąstau ką jie galėtų reikšti
4.Kas man darosi su sniegu? Dar niekad taip nelaukiau. Nuojauta kužda stebuklus.
5. Bingo
6. Mąstau apie tą širdutę kavoje
7. Aš šiandien nusišneku

P.S. 7 teiginiai - 7 delfinai. va kur reikšmė ;D

Ruduo

Seniai čia berašiau. Gal todėl, kad nenutiko nieko įspūdingo, o gal dėl to, kad neturėjau noro išsipasakot ;] Mano gyvenimo rate viskas tapo rutiniška per pastaruosius du mėnesius. Keliesi, atsėdi pamokas, pavalgai, susitinki su kuo nors arba ne, paruoši pamokas ir į lovą. Taip ir sukuosi, kaip žiurkėnas rate. Nepaisant kelių tikrai laimingų akimirkų, ašarotų minučių ar nuoširdaus juoko. Rugsėjį sirgau, atsilikau mokykloje. Matiekos mokytoja tapo kaip antra mama blogąja prasme - stebi, kad nenueičiau bloguoju keliu. Kažkada jai padėkosiu. Tapau artima lietuvių mokytojai, nors jau buvau tokia. Kaip bebūtų keista, nuo rugsėjo buvau tik vienam tūse - Auros. Buvo linksma.
Spalio 16d. perkopiau per save. Padariau tai, ko nesitikėjau išdrįsianti. Mane išprovokavo ir tai tapo iššūkiu man. Artėja atostogų savaitė. MTV gimtadienis, kažkoks tūsas, susitikimas su misteriu pasiilgtuoju ir mano keistuoliu bei Jurga ir broliuku, vilniaus ritmas mane prikels iš šio snūduriavimo. Tik beliko pramiegoti šią sunkią darbo savaitę.

Fotografia

Klausausi nuostabios ispaniškos dainos "juanes - fotografia" ir gaminu dovaną brangiausiajam. Vakar pagalvojau kaip būtų šaunu, jei šiandien lytų. Išsipildė noras. Nes nemanau, kad prie dirbtinai šviečiančios saulės sugebėčiau susikaupti ir mąstyti. Šiandien Baltijos kelias. Man tai ne itin daug ką reiškia, bet tėvams priešingai. Padariau mamai staigmeną - nustačiau skambučio toną "Bunda jau Baltija"(daina, kuri skambėjo tos akcijos metu, brangi kiekvienam dalyvavusiam, širdies virptelėjimas klausant garantuotas).

Ir šio vakaro, maždaug be 5min 22h aš jaučiausi laisva. Buvau tik ką išsiskyrusi su Daniele ir Benu. Naktis ir aš, bebėgdama su geltona gėle rankoje. Šiltas vėjas ir gatvės vidurys. Tylu, ramu, miestas tik gaudžia, bet čia tarsi nė gyvybės. O aš jaučiuosi tarsi dievas. Bėgdama švysteliu gėlę aukštyn ir palydžiu akim žemyn. Jaučiuosi tarsi atsikračius praeities, naujai. Tai laisvė - tyliai ištariu. Ir pasišokinėdama (bėgu bėgu ir šoku į orą kaip niekad laisvai) parsigaunu namo.

Šiaip

Geriu arbatą ir suvalgiau sūrelį. Rodos įprastas vakaras. Dar vasaros. Bet jaučiu, tiesiog kūnu ir siela, kad ji baigiasi, kad ir kaip nesinorėtų jos paleisti. Tarsi smėlis pro pirštus bėga paskutinios dienos. Širdį sunku, tarsi kažką paliekant. Tarp mano esamos chebros intrigos. Džiaugiuosi, kad į tai neįsivėliau. Girdžiu žiogus - sugrokit vasaros laidotuvių maršą, pasiimkit ją greičiau, gal ne taip skaudės. Šiandien susirūpinau egzaminais - pradėjau pirmą kart per vasarą spręsti. Smegenys sąstingy, bet būklė pakankamai gera. Pajaučiau, kad gera mokytis,kažką pažinti, suvokti. Truputėlį pasiilgau mokyklos. Bet tik truputėlį - to ritmo, mokslo, mokytojų. Bet taip nesinori paleisti vasaros, kuria buvai tu. Tu buvai didžiausias nuotykis. Ta para kartu - pati tikriausia vasara. Tik jos man ir reiketų dar kartelį, prašau. Bet žinau, vargu. Nors gal stovėsiu Vilniuj žiemos vakarą snaigėse apsikabinus tave ir šitas "vargu" bus nutolęs tarsi Mėnulis. Jau įsivaizduoju save su juodais batais ir striuke. O, kad būčiau nepažinus tavęs, kad nebūtų išleistas tas Stiliaus žurnalas. Noriu atsukti laiką į 2008 helovyno vakarą. Noriu ištrinti dabartį. Noriu šalčio, striukių ir kažko kito. Gal tiks tas liesas blondinas prie tabako krautuvės Akropoly ir Nerijus su mašina ir Vilnius. Mane slegia Ukmergė.
Tas sustingęs gyvenimas ir kasdienybė.

Prikolas

Liepos 25d, maždaug 23:00. Išeinu į balkoną ir išgirstu vyrišką balsą kažkur toli. Rodos girdėtas ir artimas. Žinau, kad tai mano kaimynas, mano simpatukas ;D Pasiimu Ernį, jis pasiima šautuvą, ir išvarom į lauką, užrakinam duris.Tyliai, pritūpę slenkam link jų namo. Slepiamės už tujų. Sunkiai girdisi, tai nusprendžiam grįžti. Eidami link durų, aš garsiai pasvarstau, kas būtų, jei raktas įkristų į baseiną. Tuomet pajuokaudama išmetu į orą virš baseino ir nebepagaunu. Dar bandau gaudyt vandeny, bet beviltiška. Telefonų neturim. Tėvai grįš nakty. Ernis atsinešė kopėčias mažytes ir pasiekęs lempą nukreipė į baseiną. Jis žadėjo atrakinti spyną kitaip. Aš sakiau: lįsk vandenin. Bandžiau ištraukti su kotu, jis tik nugrimzdo. O vandeny tamsu kaip šiknoj. Ernis nusimeta drabužius ir neria. Ištraukia raktą. Šaunuolis, išsimaudė prieš miegą. ;D

Now you're gone

Tu atsiliepk, kur tu esi

Balti pečiai tylioj nakty

Ko pravirkai? Ko pravirkai?

Stovykla jė

Pastarąsias dienas (7-10d.) leidau stovykloje, Rečionyse. Užsirašiau į ten, kaip sakoma "ant durniaus" ir gal dėl to, kad niekad nesu buvus stovyklose. Važiavau ne viena - su manim geriausios draugės. Iš pradžių buvome devyniose, bet pamažu nykome. Antrą dieną mus paliko Danielė ir Žemyna. Pirmąjai užkilo temperatūra, antrąjai per prastos sąlygos. Trečios dieną išnyko Ieva B. - dėl kažkokių nerimtų priežąsčių.

Stovyklos išvakarės - planuojam, kad ką reikia pasiimti, apkalbam Rūtą. Planuojam įsidėti dantų pastos, želės, putų ir dar kitokių nesąmonių, kad turėtume ką naktį veikti ;D

1 diena - Atsikeliu anksti ryte - reik susidėti daiktus, pavalgyti ir išsimaudyti. Mama nuveža iki Rečionių. Vos išlipus pasilabinu su Ema. Mama apsimeta rūpestinga ir padeda nutempti lagaminą. Bevaisės pastangos buvo pastebėtos - kažkokie bernai jau žvengia ;D Pasiveju drauges, ieškom klasės kur apsistosim. Išsirenkam istorijos kabinetą ;D Įsikuriam. Pietum kotletai ir sriuba. Susirenkam salėje aptarti. Mūsų maždaug 50. Sudainuojam himną, išmokstam šūkį: Yra ir mano teisė gyventi ir būti sveikam ;D Išsitraukiam kokiose komandose būsim. Aš žaliųjų - su Ieva K., Juste K., ir Žemyna. Taipogi mūsų grupėj - Mantas (Švirkšmantas), Danas (Danielius), Julė ir kiti. Vadovas - Ramūnas. Mokytoja - kažkokia prasigėrusiu vedu ;D Išeinam į dieninį žygį : pirma reikia rasti lobį mokyklos teritorijoje. Velkamės labai lėtai. Turėjom net triskart apeit pastatą kad rastume. Mokytojos replika : O dieve su kokiais lopais man reikia dirbt ;D Išėjom iš Rečionių, saulė kepino, kelias dulkėjo. Ėjom be užsidegimo. Bet į vidurį - kai pradėjom krauti malkas (tokia buvo užduotis) sukilo ryžtas, viltis laimėti. Malkas sukrovėm geriausiai iš visų komandų. Jautėmės kieti ;D Gavom sausainių ir kompoto, pailsėjom ir ėjom toliau. Reikėjo ieškoti prie kryžių "puzlių". Mokytoja pasitaisė - sakė, kad mes jau nebe lopai, o šaunuoliai ;D Pagrindines užduotis atlikę ėjom link "namų", darydami tas nelb svarbias užduotis - tinklo pynimą, ženklo nupiešimą ir t.t. Mes (aš,ieva k,juste,zeme,agne,ieva-tokia išskirtinė) atsiskyrėm nuo grupės, t.y. paskubėjom, ėjom prieky grupės. Pradėjo veikti kompotas arba mes tik jį apkaltinom: darėsi taip linksma, žvengėm iš bet ko (kambarius vadinom šachtom). Et, garsusis kompotas matyt buvo su laipsniais ;D Danas bėgo krosiuką - nuo mūsų grupelės iki didžiosios ir atvirkščiai. Jis derino prie Ievos - net gėlių priskynė ;D O Mantas (Švirkšmantas) visą kelią ėdė sausainius ;D Taigi, parėjom treti iš keturių komandų. Dar pynėm (aš,ieva k,juste,danas) tinklą iš šakelių. Pasirodo Danas lanko tautinius šokius ;D Pavalgę vakarienės - kūgelio (nekenčiu,bet teko) vėl susirinkom į salę aptarti. Man teko ekspromtu suvaidint rūkalę - išėjo visai neblogai, daug kas žvengė. Nors ištikrųjų aš niekad nerūkius - nė vienos cigaretės ar kaljano ;D Po visko ėjo krikštynos. Brr.. Markeriais išpaišyti veidai buvo nieko kas ėjo po to: organizatoriai kibirais (juose kažkoks žiauriai dvokiantis skystis - miltai su vandeniu ar kas) laistė mus. Man skilo biškutis. O vat Augustė buvo apipilta visa - ją net pykino nuo kvapo ;D Tuomet pradėjo mėtytis kiaušiniais. Bėgom padusę nuo jų. Atradom tokį inkstinktą kaip bėgimas kur akys mato, tik ne į priešus. Žemynai ant galvos pataikė kiaušinį - tiesiai į dešimtuką. Ta pradėjo segiotis plaukus ir žiūrėt kaip gražiau ji atrodo - su sukeltais plaukais ar ne ;DD Va iš to lūžau. Ji dar vėlė plaukus, kad pūsčiau atrodytų kaip ji mėgsta ;D Tuomet mus surišo su partneriu, už kojų. Aš su Ievute bėgau ieškoti lapelio. Bet nesuradom, tad teko pati žiauriausia dalis - iš vandenio su priedais panašiais kaip dešra, fairy reikėjo ištraukti su burna obuolį. Aš išsisukau - slapta paėmiau su ranka ;D Žinoma pasifotkinom po visko. Po to skubėjom į dušus - šiltas vanduo tik iki 11h. Eilės didžiulės. Aš į patį galą buvau. Ėjom po dvi, kad greičiau būtų. Maudymasi susipažinau su Akvile, nes kartu ėjom ;D Išėjau apsisupusi rankšluosčiu ir sustingau:"čia įterpiamas toks garsiukas kaip tariant "third". Kolidoriuje stovėjo daug bernų ;D Niekis. 11h vyko dienos aptarimas kiemelyje. Priminė realybės šou, kurį vesdavo V. Kernagis "Robinzonai". Kova dėl išlikimo. Tik mes rinkom lyderius ;D Tuomet laiką leidom klasėje su lankytojais ;D Galiausiai budėtojai pasirodžius gal 6 kartus, kritome į lovas.

2 diena - Rytas iškart prasidėjo nuo nuotykių. Atsikėlus atrodė, kaip sapnas, bet tai atsitiko ištikro: du bernai (Dovydas-liesas ir Gedas-blonde) sumaišė klases - įsigrūdo į mūsų. Vienas kažkuris gulė ant Ievutės, kitas šalia manęs ant lovos ;D "Ne tas skyrius" Ievutė pradėjo burnot ir jie išėjo. Kitas dalykas buvo, kad pražiopsojom rytinę mankštą. Pusryčių nevalgiau. Tolesnė programa buvo: atvažiavo A.Miškinis. Jis pravedė įdomią mankštą, su atpalaidavimo elementais. Pamokė kaip apsiginti. Pietų nevalgiau - kambary ėdžiau dešrikę, nes nelb mėgstu valgyklos maisto. Tuomet ėjom link Obelių, link Kurėnų. Mūsų laukė baidarės. Išplaukiau su Ievute. Lenktyniavom, buvom nuplaukę iki užeigos. Ant lieptelio sėdėjo du bernai. Vienas nugara, kitas priekiu. Tas pirmasis, buvo su juoda skrybėle, tamsia maike, plėšytais džinsais ir inkariukais. Akimirką pagalvojau, kad tai tu. Laukiau kol atsisuksi. Apgavystė.. ;D Grįžom šlapi. Rytis (arba kitaip siurblininkas) įvairavo į nendres ;D Sakė nori pasigrožėti gamta. Dar, kas surišta su siurblininku, tai, kad net nežinojau, kad jis bus šioj stovykloj. Neskaitant ne itin kokio (neplanuoto) pirmo susitikimo, jis mielas. Atplaukę į krantą sustojom į ratuką - mokėmės surasti savo energiją ir vaikščioti per stiklus. Pati pereiti pabijojau. Tęsiu toliau: grįžom į "viešbutį" - Žemyna ėmė krautis šmutkes (jai čia nepatinka), Danielei užkilo temperatūra. Taigi, išlydėjom jas abi namučio. Vakarienei buvo dešrelės, bet aš valgiau tik agurką ;D Laukė diskanas - šokiai. Šoko nedaug žmonių, bet taškėmės belenkaip. Pasirodo Danas ir Rytis moka šokt xD Reda nušoko nuo proto bešokdama ;D Likęs vakaras praėjo be nuotykių - su Butkum, Ramūnu, Erniu, Monika, Kriste, Ievutė, Auguste žaidėm Alias Party. Žiūrovais liko Justytė ir Ieva B. Prisižvengėm iki žemės. Net ėjo mūsų ramint budinčioji.

3 diena - Naktį miegojom kaip užmušti. Ryte anksti kėlėmės į mankštą, bet ir tai sugebėjom pavėluot ;D Tuomet buvo lenktynės kas greičiau į dušą ;D Bėgdama pralenkiau Rytį (tas irgi ant prabėgų), kaip tik pro duris. Gal jo džentelmeniškumas suveikė? ;D Pusryčiams valgiau konservuotus persikus xD Šią dieną buvo numatyta fizinis aktyvumas - estafetės, rungtynės. Bet mes, tinginės, likom klasėje, kaip sakant, tyliai nusiplovėm. Vis dėl to atėjo Elvė (viso šito dalyko vyriausioji vadovė - Elvyra) ir išsiuntė mus daryti plakatus palaikymui. Pasistengėm: išėjo trys plakatai - 1.: GO! (atrodė kaip 60, aš jį laikiau) 2. Ievutės kažkoks šūkis (dailiai) 3. Ievos B. irgi kažkokia skanduotė (bet esmė buvo kitkame: ant plakato užrašytos firmos, tik "padielkinės": tuna, adike, nice, DG - dūra gariūnskaja ir t.t). Na ką, pasidarę išėjom į aikštelę, apibėgom kaip debilės, nes ta rungtis buvo ką tik pasibaigusi ;D Nesvarbu. Palaikėm kitoj estafetėj. Buvo toks bairis: žvengiam iš tų firmų pavadinimų, o šalia stovi mergina su Adike kedais ;D Tai sakom mūsų rėmėjai šitos firmos - tipo mus rengia ;D Trūko tik Zigmo silkės, Utenos alaus ;D Kai atsibodo tie plakatai, kitoj jų pusėj užrašėm po skiemenį - MO - NI - KA! Kai pasibaigė 'dielas' su šituo, vėl sėdėjom klasėj. Pietums buvo balandėliai, neėjau. Po jų buvo laikas, skirtas poilsiui, kad išsimiegotume prieš naktinį žygį. Vakarienės pagaliau nuėjau, gal dėl to, kad buvau išalkus ar, kad buvo vištiena. Tai net pakartot ėmiau, kad kaip man nebūdinga ;D Vakaras tęsėsi lauka: A. Miškinis vedė paskaitą kaip vaikščioti per žarijas. Vėl pabijojau. Nuo čia prasidėjo linksmiausia dalis: iš pradžių smagiai paplepėjom klasėj (tokiom smagiom temom - pradedant šūdais (vulgaru,bet taip buvo) baigiant broliais); pradėjom ruoštis žygiui. Apranga, purškalas nuo erkių. Žinoma pasifotkinom. Atrodėm kaip kaimietės ir mums tai patiko. Mes nebuvom vienos iš tų "kaip mes atrodom" galvojančių. Metėm kietas: rėmai, povyza ir fizionomijos. Pasaulis tuomet buvo mūsų ;D Bent jau stovykla. Sukūrėm net šūkį: "Mūsų kolūkis jėga, nes Ernys jame yra" ;D
Maždaug be 20min 12h išėjom. Ėjau priekyje su Monika. Vėl "tipo verchės". Pirmas sunkumas buvo perėjimas per upelį. Batus sušlapom, bet nepasidavėm. Sekantis kuriozas buvo toks: turėjom eiti per dilgėlių takelį, o mus puldinėjo organizatoriai. Daug kas klykė ir buvo panašu į prastą siaubo filmą. Mane griebė už kojos, bet kadangi esu šaltų nervų, tai pakako tik pasispardyti. Vėliau darėm užduotis: valgėm batoną, gėrėm limonadą. Turėjom suvalgyti česnaką ir krienus, bet numetėm juos į šalį. Ėjom susikibę rankomis, retkarčiais turėjom paūkauti kaip pelėdos ar elgtis kaip beždžionės, staugti kaip vilkai ar tiesiog uždainuoti "stovykla jė" arba "O Butkau, Butkau, tu, beprotiškai gražus". Dar viena užduotis buvo nešti vienas kitą ant kupros. Mane nešė Kristina; vos nepasiklydom. Beveik visi takai buvo pliurzynė. Galų gale priėjom Kurėnų dvarą. Net žinodami, kad mus gąsdins oragnizatoriai, visvien peršikom. Ant durų radom raštelį "Nepažadinkite dvaro gyventojų". Įėjom susikabinę. Pirmas krūptelėjimas buvo tada, kai "kažkas" numetė dūžtantį daiktą. Kraupiai atrodė grindys - nusėtos tipo žmonių kaulais, rūbais ir rakandais. Kad nebūtų taip baisu, kuo garsiau dainavom: "Draugai, išsiskyrimo nebus. Nes mes kas rytą kai saulė pabus". Buvom kaip niekad vieningi. Per mūsų arijas, nesigirdėjo vieno iš siaubo elementų - niūniavimo. Dar vienas, ir pačiu baisiausiu tituluojamas atributas buvo persona, užsidėjusi juodą maišą ant galvos ir kaip paranojikė linguojanti pirmyn atgal. Viena mergina taip išsigando jos, kad net pribėgus pradėjo spardyti. Po siaubų dvaro laukė paskutinė užduotis. Kažkam lįsti į vandenį ir paimti lapelį. Herojumi tapo Rytis. Prisijungę prie kitų komandų grįžinėjom link stovyklos. Ačiū Dievui, ne per pliurzę, o autostradą. Taip baigėsi mūsų trasa - monotoniškai žingsniavom. Grįžom apie 3h ir griuvom į lovas. Aš dar pusę meliono suvalgiau.

4 diena - Atsikėlėm truputį vėliau. Ievutė man sako: "Nu tavęs iš miegų negalima žadint" Sakau: "O kas yra?" Ji visą istoriją papasakojo. Pasirodo naktį buvo atėjusios trys mergos, apsisupusios antklodėm. Atsisėdo ant lovos ir pradėjo linguot, kaip iš to dvaro. Aš,pasak Ievutės, pakirdau ir pradėjau rėkti ir keiktis. Maždaug:"Ką čia darot" su keiksmažodžių padažu. Iš pradžių tos merginos pamanė, kad "ant bairio". Bet aš vėl pradėjau rėkt ;D Ir esmė tame, kad aš nieko nepamenu. Gal čia Ievutei prisisapnavo, nes kitos nieko negirdėjo. Pusryčių atėjom pavėluotai. Suvalgiau sūrelį. Tuomet susidėjom "šmutkes", sutvarkėm klasę, nusifotografavom su R. Ordavičiene. Mudvi, su Kristina parvežė mano mama. Dar priešpat išvykstant, atėjo Danas prie manęs ir tokiom gailiom akytėm paklausė: "Jau išvarot? Taip anksti?" ;D Dar turėjo būti atsisveikinimo renginys, bet mes nusiplovėm nuo jo.

Tai vat. Užrašiau labiau sau, prisiminimams. Atsiprašau dėl klaidų ;]

Legendos nemiršta

Michael Jackson is dead. Bet jo legenda ne. Kažkur girdėjau, kad apie jį bus sukurtas filmas. Bet kodėl tokia pagarba tik po mirties? Kodėl tik po mirties daugelis pradėjo klausytis jo dainų ir tapo draugais? Kol mes turime tą žmogų, mes nepastebim jo. O kai staiga jo nebėra, visi jo pasigenda. Krč, nors rašau su ironija apie šiuos žmones, atrodo, pati esu jų dalis ;D
Ilsėkis ramybėje, Jackson'ai.

Išsaugoti

Jei galėčiau, užkonservuočiau džiaugsmą stiklainiuose. Ir išdalyčiau.
Sudėčiau liūdesį į butelį. Ir išmesčiau į jūrą. Lai plukdo tolyn, paskandina ar sudaužo į uolas.
Jei mokėčiau, užpildyčiau balionus taika. Ir paleisčiau jų tūkstančius kilti aukštyn.
Supakuočiau meilę į sandarią dėžutę ir padovanočiau ją tau.
Jei galėčiau, išsaugočiau tavo kvapą. Kad pasilikčiau jį sau.
Bet visa tai sustingsta tariamojoj nuosakoj. Kad kaip sustingusi Viduržemio jūros banga mažam buteliuke. Išsaugota akimirka. Prisiminimui.

Delete

Ištrink. Ištrink mane. Aš jau ištryniau. Ne visur - tik ateities svajonėse. Skype history, žinutės, nuotraukos - tereikia paspausti delete. Bet negaliu. Kažkas neleidžia. Turbūt paklaustum kas. Tu! Tavęs dalelė manyje. Tu man suteikei persiką. Aš mėgavausi jo skoniu, kol jis vieną gražią pavasario dieną atskleidė tikrąjį grožį - pasirodo supuvęs. Aš tą dalį išmečiau, užtat pasilikau kauliuką - patį tikriausiąjį, stipriausiąjį tavo dalį. Kuri nėra paskendusi melo, ydų jūroje. Kuri yra geriausia ir tobuliausia. Štai kas sustabdo mano ranką,kai noriu paspausti DELETE.
Tarkim ištrinčiau viską. Kas materialu ir kas širdyje. Vistiek liktum - mano elgesy,mąstyme. Kiekvienas žmogus kažką palieka. O jei jis artimas..Tėvai,draugai,aplinka - vis papildo mūsų esybę. Pamažu stato žmogų. Jaučiantį..
Tavo filosofija, muzika, netgi sėdėsena ir nesąlygišku įpročiu virtęs viršutinės lūpos laižymas ;D To aš neišnaikinsiu - jie tavo įkalčiai. Tavo būties.

Sekmadienio lietus

Mano ''grojikas'' pučia ''number one''.Už lango lietus.Apsiniaukę.Bet man gera nuotaika,net geresnė, nei būtų saulėtą dieną.Tuoj atvažiuos brolis-pasiilgau.Vėl galėsim daryt nesąmones ir žvengti iš bet ko ;D jis man pakelia nuotaiką,net tada kai ji visai sudirbta.
Mano 1-siukas neatrašo,bet nenuostabu.Jis kaip visad sugrįš su įsiveržimu į mano širdį ;D
Liko visa savaitė mokslų.Tikiuosi nespėsiu per ją išprotėt,nes vasarai turiu daug planų.Like these:
1)Joninių tūsas 2)Susitikti su ''siurblininku'' ir rega pasivažinėti dviračiais 3) Susirasti darbą,jei įmanoma auklės ;DD kitokio nedirbčiau. 4)Būsima stovykla-tikiuosi ne nacių ;D 5)Atgaivinti ryšius su senais draugais.(turiu omeny Donatą,Gretą ir Jurgą ;) 6) Linksmai praleist laiką su pusbroliu Roku.
Tai dar nevisi,bet maždaug.Tikiuosi išlėkt į šiltus,kaip visad paskutinę minutę,pas kokius arabus.Ir geriausia į Coral Beach viešbutį,nes neseniai radau tą dainą kurią leisdavo ten vakarais.Sukilo tokie prisiminimai ir euforija.Visą ištisą šeštadienį ji skambėjo mano mp3'ise ;D Ir visą šeštadienį pravaikščiojau su aukštakulniais - pratinuosi ;D