Nebedžiugina

1.Mikė Pukuotukas ateina į parduotuve ir nori gražinti rožinį balionėlį, gauta gimimo dieną. Pardavėja klausia: „O ką, negražus?“ „Gražus“, – atsako Mikė. „Tai gal spalva negera?“ „Ir spalva gera...“ – sako meškiukas. „Tai ką, gal neskrenda?“ – nesupranta pardavėja. „Kad ir skrenda...“ – aiškina Pukuotukas. „Tai kas yra?“ – remia meškiuką prie sienos pardavėja. „Na, nedžiugina ir tiek...“ – atsidūsta Pukuotukas.
Tik gaila, kad žmogaus nepriduosi į parduotuvę, o tiksliau nesugrąžinsi į ląstelę turinčią 1n chromosomų. Negražiai pasakiau, bet taip jau būna.
2.Antra šio vakaro tema - mano telefonas, dalis mano gyvenimo. Su juo atsikeliu, su juo ir užmiegu. Ištikimiausias draugas. Būtis - mano kišenėse ar po pagalve. Būna, susipykstu, numetu tolyn ir šnypščiu kaip gyvatė iš tolo žiūrėdama. O kartais į jį žiūriu, kaip į kitos spalvos žmogų, svetimą nepažįstamąjį. Būna, jo egzistencija sukelia šypseną ir daug kitų likusių emocijų.
3.Horoskopai nemeluotų. Man žada šuolį lyg panteros.
4.Valgau saldainį. Velniškai saldų. Galvoju, kad turėtų padėt netiesiogine prasme mano kritinės būklės širdžiai, bet anaip tol. Galbūt padės karšto šokolado puodelis ant sofos su knyga. Deja, geros kol kas neturiu. Teks pasitenkinti kokiu filmu. Bet jei atsirastum tu, nebereikėtų nieko. Tavo būties užtektų mano širdžiai pataisyti.
5.''Man reikia gryno oro. Kad prablaivėtų galva ir prisimintum kas esi. Ir kuo nori būti.'' Gossip girl. Viskuo tuo pasakyta. Mane tai užburia. Įsijaučiu per giliai. "Ar galiu paprasčiausiai pasėdėti šalia?'' Leisk nuimt kabutes.