siela pajuto, ką turėjo pasakyti, ir pasakė

Jei galėčiau, išburčiau tau sniegą,
Apdovanočiau lubas žvaigždėm.
O lango šerkšne ar kavos putose
Lūpomis rašyčiau 'myliu'.

Jei būčiau sniegas,
Žaisčiau tavo plaukuose,
Liūliuočiau blakstienas
Ir ištirpčiau ant lūpų.
Nieks nesužinotų,
Kad mes bučiavomės

Tekstinis pranešimas to:.?

Kai aš pasakau 'bloga diena', aš noriu, kad paklaustum 'kodėl?'. Nesvarbu, kad nesiklausysi, tiesiog leisk išsipasakot.

nes nėra nes

1.Aš bijau įsimylėti. Bijau, kad tapsi tobulu be savo trijų nesėkmių. Kad vėl įsigysiu rožinius akinius, nors jie trumpam suteikia džiaugsmą.
2.Pamirštu jį. Tas 24/7 baigia praeiti. Kas toliau? Aš nebelaukiu tavo žinučių, kaip ankščiau.
3.Mano lubos naktį šviečia. Ten gyvena delfinai. Dažnai mąstau ką jie galėtų reikšti
4.Kas man darosi su sniegu? Dar niekad taip nelaukiau. Nuojauta kužda stebuklus.
5. Bingo
6. Mąstau apie tą širdutę kavoje
7. Aš šiandien nusišneku

P.S. 7 teiginiai - 7 delfinai. va kur reikšmė ;D

Ruduo

Seniai čia berašiau. Gal todėl, kad nenutiko nieko įspūdingo, o gal dėl to, kad neturėjau noro išsipasakot ;] Mano gyvenimo rate viskas tapo rutiniška per pastaruosius du mėnesius. Keliesi, atsėdi pamokas, pavalgai, susitinki su kuo nors arba ne, paruoši pamokas ir į lovą. Taip ir sukuosi, kaip žiurkėnas rate. Nepaisant kelių tikrai laimingų akimirkų, ašarotų minučių ar nuoširdaus juoko. Rugsėjį sirgau, atsilikau mokykloje. Matiekos mokytoja tapo kaip antra mama blogąja prasme - stebi, kad nenueičiau bloguoju keliu. Kažkada jai padėkosiu. Tapau artima lietuvių mokytojai, nors jau buvau tokia. Kaip bebūtų keista, nuo rugsėjo buvau tik vienam tūse - Auros. Buvo linksma.
Spalio 16d. perkopiau per save. Padariau tai, ko nesitikėjau išdrįsianti. Mane išprovokavo ir tai tapo iššūkiu man. Artėja atostogų savaitė. MTV gimtadienis, kažkoks tūsas, susitikimas su misteriu pasiilgtuoju ir mano keistuoliu bei Jurga ir broliuku, vilniaus ritmas mane prikels iš šio snūduriavimo. Tik beliko pramiegoti šią sunkią darbo savaitę.

Fotografia

Klausausi nuostabios ispaniškos dainos "juanes - fotografia" ir gaminu dovaną brangiausiajam. Vakar pagalvojau kaip būtų šaunu, jei šiandien lytų. Išsipildė noras. Nes nemanau, kad prie dirbtinai šviečiančios saulės sugebėčiau susikaupti ir mąstyti. Šiandien Baltijos kelias. Man tai ne itin daug ką reiškia, bet tėvams priešingai. Padariau mamai staigmeną - nustačiau skambučio toną "Bunda jau Baltija"(daina, kuri skambėjo tos akcijos metu, brangi kiekvienam dalyvavusiam, širdies virptelėjimas klausant garantuotas).

Ir šio vakaro, maždaug be 5min 22h aš jaučiausi laisva. Buvau tik ką išsiskyrusi su Daniele ir Benu. Naktis ir aš, bebėgdama su geltona gėle rankoje. Šiltas vėjas ir gatvės vidurys. Tylu, ramu, miestas tik gaudžia, bet čia tarsi nė gyvybės. O aš jaučiuosi tarsi dievas. Bėgdama švysteliu gėlę aukštyn ir palydžiu akim žemyn. Jaučiuosi tarsi atsikračius praeities, naujai. Tai laisvė - tyliai ištariu. Ir pasišokinėdama (bėgu bėgu ir šoku į orą kaip niekad laisvai) parsigaunu namo.

Šiaip

Geriu arbatą ir suvalgiau sūrelį. Rodos įprastas vakaras. Dar vasaros. Bet jaučiu, tiesiog kūnu ir siela, kad ji baigiasi, kad ir kaip nesinorėtų jos paleisti. Tarsi smėlis pro pirštus bėga paskutinios dienos. Širdį sunku, tarsi kažką paliekant. Tarp mano esamos chebros intrigos. Džiaugiuosi, kad į tai neįsivėliau. Girdžiu žiogus - sugrokit vasaros laidotuvių maršą, pasiimkit ją greičiau, gal ne taip skaudės. Šiandien susirūpinau egzaminais - pradėjau pirmą kart per vasarą spręsti. Smegenys sąstingy, bet būklė pakankamai gera. Pajaučiau, kad gera mokytis,kažką pažinti, suvokti. Truputėlį pasiilgau mokyklos. Bet tik truputėlį - to ritmo, mokslo, mokytojų. Bet taip nesinori paleisti vasaros, kuria buvai tu. Tu buvai didžiausias nuotykis. Ta para kartu - pati tikriausia vasara. Tik jos man ir reiketų dar kartelį, prašau. Bet žinau, vargu. Nors gal stovėsiu Vilniuj žiemos vakarą snaigėse apsikabinus tave ir šitas "vargu" bus nutolęs tarsi Mėnulis. Jau įsivaizduoju save su juodais batais ir striuke. O, kad būčiau nepažinus tavęs, kad nebūtų išleistas tas Stiliaus žurnalas. Noriu atsukti laiką į 2008 helovyno vakarą. Noriu ištrinti dabartį. Noriu šalčio, striukių ir kažko kito. Gal tiks tas liesas blondinas prie tabako krautuvės Akropoly ir Nerijus su mašina ir Vilnius. Mane slegia Ukmergė.
Tas sustingęs gyvenimas ir kasdienybė.